- riestaplaukis
- riestaplaũkis, -ė adj., smob. (2) NdŽ, riestapláukis (1) BŽ223 kas raitytais, garbanotais plaukais: Bernas riestaplaũkis, kai baronas Tvr. Metusi akimis, išvydo neaukšto ūgio, riestaplaukį sodžiaus kunigėlį Pt.
Dictionary of the Lithuanian Language.